Pagerbti knygnešiai

IMGP4909Kovo 16 d. mokykloje paminėta Knygnešio diena. Kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia Lietuvoje uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba, atsirado žmonių, kurie, rizikuodami patekti į kalėjimą arba būti ištremtiems į Sibirą, gabeno uždraustą literatūrą iš užsienio, nešiojo po kaimus. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas, nes lietuviai nenorėjo atsisakyti savo kalbos ir priešinosi tautos rusinimui.
Žemaičių Kalvarija buvo vienas iš centrų, iš kurio sklido lietuviški spaudiniai po Lietuvą. Čia gyveno nemažai knygnešių ir gimtosios kalbos puoselėtojų. Kodėl apie knygnešius kalbame kovo 16-tą? Nes tai žymaus knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena, kuri ir buvo pasirinkta visiems jo bendražygiams prisiminti ir pagerbti.

Mokiniai kartu su mokytoju Broniu Kleinausku aplankė miestelio kapinėse palaidotų knygnešių Emilijos Pocaitės, Vincento Juškos, Fabijono Derkinčio kapus, uždegė žvakes. Žvakės buvo uždegtos ir prie mokyklos kieme esančio knygnešio Vincento Juškos paminklo bei skverelyje prie paminklo vyskupui Motiejui Valančiui, kuris taip pat prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo.
Grupė šeštokių ir septintokių mergaičių kartu su bibliotekos vedėja Rita Gaučine mokyklos salėje susirinkusiems mokiniams papasakojo apie knygnešius, jų uždraustą veiklą. Šio renginio tikslas – priminti, kaip nelengvai išgyveno ir išliko mūsų kalba ir kaip prie to prisidėjo kažkada Žemaičių Kalvarijoje gyvenę žmonės.