Kovo 8 d. mūsų gimnazija prisijungė prie labai gražios iniciatyvos puoselėti gimtąją kalbą. Tą dieną visoje Lietuvoje vyko Nacionalinio diktanto pirmas turas. Jame dalyvavo net 27 aktyviausi 6 – IVg klasių mokiniai.  
Nacionalinis diktantas - tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. 2019-aisiais Nacionalinis diktantas organizuojamas jau 12-ą kartą. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai.

2014 m. gruodžio 30 d. Žemaičių Kalvarijos gimnazijai suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas. Garbingas vardas ne tik privilegija, bet ir pareiga saugoti ir puoselėti vyskupo atminimą. Siekdami išlaikyti gyvą atmintį, kovo 7 d. paskyrėme M. Valančiaus garbei.
Su skambučiu į pirmą pamoką visi mokiniai rinkosi į gimnazijos fojė. Šventė buvo pradėta gimnazijos himnu. Direktorius Zenonas Garbenčius tardamas žodį priminė gimnazijos vardo istoriją. Vėliau pasirodė mažieji „Valančiukai“. Jų vadovė tikybos mokytoja Gintautė Kazlauskienė plačiau papasakojo apie vyskupą. IIg klasės merginos Ema Paulauskaitė, Valdonė Preibytė ir Vika Žvirzdinaitė pristatė M. Valančiaus literatūrinę veiklą, parodė 2017 m. kartu su Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktore Rima Jokubauskiene sukurtą dokumentinį filmą „Inscenizacija pagal Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzę“. Mokytojas Bronius Kleinauskas pristatė išvykos Simono Daukanto – Motiejaus Valančiaus bendražygio – keliu akimirkas. Skambėjo muzikiniai kūriniai: Šarūnė Perminaitė (8 kl.) atliko JAZZU dainą „Rudens naktis sustojo“, visus išjudino 8 klasės energingas pasirodymas. Į šventę įsijungė ir mažoji Ligita Vinciūnaitė (3 m.). Muzikinius numerius paruošti padėjo muzikos mokytoja Jurgita Antanaitienė.

Kovo 1 d. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos pirmo aukšto patalpose buvo atidarytas vaikų darželis. Vaikai – tai gražiausios pasaulio gėlės. Galbūt dėl to naujojo darželio patalpų atidarymui simboliškai pasirinkta pirmoji kalendorinio pavasario diena. Naująsias patalpas nekantravo pamatyti ir darželinukai, ir jų tėveliai, ir šventės svečiai.
 Į šventę pirmieji atskubėjo būsimieji patalpų gyventojai – vaikai ir jų auklėtojos, tėveliai. Mažieji maloniai nustebino susirinkusiuosius savo menine programa. Iš jų mažų širdelių liejosi žodžiai: „Gimtinė – mieliausia, gimtinė – brangiausia“, „Aš gimtinę myliu“. Vaikai – tėvynės ateitis, todėl investuoti į ankstyvąjį vaikų ugdymą ypač prasminga.