Rugsėjo pirmają tėveliai, palydėję savo vaikus ar anūkus į mokyklas, dažnai ir patys susimasto apie savo buvusią mokyklą bei pirmąją mokytoją. Tikriausiai ne vienas, mokęsis Žemaičių Kalvarijoje, prisimena buvusią savo mokytoją, ilgametę Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos pedagogę Jadvygą Juodeikienę-Federavičiūtę. 2018m. rugpjūčio 30d. jai būtų sukakę 100 metų.

Iš jų net 39 metai pedagoginio darbo. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek jos mokinių išsibarstė po visą Lietuvą. Įdomu pamąstyti, koks buvo jos pačios kelias i mokytojo profesiją?

Jadvygos senelių Onos ir Klemenso Norkų ir jos mamos Emilijos Norkutės-Federavičienės gimtinė yra Telšių apskr., Alsėdžiai. Ten prabėgo ir jos vaikystė. Jadvygos tėvelis Aleksandras Federavičius buvo tarnautojas ir dirbo buhalteriu-raštininku, todėl šeimai teko ieškoti darbo įvairiuose Lietuvos miesteliuose. 1930m. Jadvygos tėveliai persikėlė gyventi į Alytaus apskritį, todėl ji mokėsi Perlojos pradinėje mokykloje ir ją baigė 1930 metais. Tais pačiais metais pradėjo lankyti Kybartų Valdžios Aukštesniosios komercijos mokyklos – gimnazijos pirmą klasę. Tada mokyklos direktorius buvo Purvinis. Besimokant gimnazijoje Jadvyga dalyvavo ateitininkų organizacijoje. 1936 m. baigusi gimnazijos 5 klases, įstojo į Tauragės Valdžios Mokytojų seminarijos II kursą. Stojant, be privalomų egzaminų, reikėjo laikyti dailyraščio metodikos, muzikos ir dainavimo, be to reikėjo turėti gerą muzikinę klausą ir balsą.

Besimokydama seminarijoje, Jadvyga buvo aktyvi sportininkė, žaidė krepšinį, tenisą. Daug malonių akimirkų patyrė dainuodama chore. Chorui vadovavo dirigentas P.Vacbergas. Tai buvo patys gražiausi Jadvygos metai, visam gyvenimui papildę jos dvasinį pasaulį. Šalia mokytojų seminarijos tekanti Jūros upė, vaizdingos jos pakrantės ir nuostabios Tauragės apylinkės be abejo turėjo įtakos švelniai ir jautriai jos sielai. Paprasti ir draugiški bendramoksliai, tautiškai nusiteikusi mokytojų Seminarijos vadovybė ir kolektyvas įskiepijo būsimai mokytojai meilę, darbštumą. Jos auklėtojas buvo Antanas Šimkus, mokytojai P.Vacbergas, Rinkūnas, O.Daniusevičienė, Kazys Matukaitis ir kt. Tauragės mokytojų seminarijos direktoriumi 1935-1940m. buvo Jurgis Macelis.

1939 m. Jadvyga, baigusi Tauragės Mokytojų seminariją, rugsėjo 1-ją pradėjo dirbti Tauragės apskrities, Laukuvos valsčiaus, Selvestrų pradinėje mokykloje. Pirmosios pamokos vyko avelėms už sienos bliaunant, nes patalpos buvo ūkininko gyvenamo namo dalis. Nežiūrint į tai, jauna mokytoja turėjo begalinį norą dirbti su vaikais, norėjo mokyti juos rašto. Dažnai vienoje klasėje būdavo skirtingo amžiaus vaikai, bet visi kartu mokėsi tų pačių dalykų. Jadvygai teko daug bendrauti su mokinių tėvais, ugdė jų vaikuose meilę darbui, Lietuvai.

Prieš keletą metų pavyko surasti kitą mokytoją Elena Pronckutę – Norkienę, kuri taip yra dirbusi Selvestrų pradinėje mokykloje ir mielai pasidalino prisiminimais. Jos tėvų namuose pradinė Selvestrų mokykla buvo nuo 1920 iki 1932 metų. Tai buvo pirmoji mokykla labai plačioje apylinkėje. Vėliau mokykla buvo perkelta apie 3 km į Stročių km. pas Bronių Siautulą, kur dar irgi buvo vadinama Selvestrų pradžios mokykla. Nuo 1941 iki 1944m. mokykla persikėlė į naują pastatą pas Norkų Joną tame pačiame Stročių km. Prieš pat Atgimimą melioracija nugriovė visas likusias sodybas, kuriose buvo įsikūrusios mokyklos. Liko tik pamatai, nesulyginta žemė, nesutvarkyti grioviai ir keliai. Neliko ir gražaus kaimo. Liko tik mokinių pasodinta medžių alėja. Kaimo mokyklos tada dažniausiai būdavo pas vietinius gyventojus, erdvesnėj, šviesesnėj troboj. Kambarėlis mokytojui, dar virtuvėlė. Mokytojas vienas dirbdavo su keturiais skyriais. Mokinių buvo nuo 30 iki 40. Mokyklos viena nuo kitos buvo 5-6 km. atstumu. Mokytojai nebūdavo labai reiklūs buičiai, nes dauguma ir patys buvo išėję iš tokių pačių šiaudinių pastogių. Mokytojas, ypač kaime, buvo labai gerbiamas, mokinių mylimas, geru žodžiu minimas. Mokytojas bendravo ir su kaimo jaunimu, ruošė vakarus su vaidinimais įvairiomis pramogomis. Nebuvo nei girtuoklių, nei vagių. Tik daug dainų. Mokytojo darbas buvo nelengvas, bet įdomus. Mokytojo darbas buvo vertinamas ir gerai apmokamas. Taip buvo iki 1940 metų.

1940 m. prasidėjo pirmoji Lietuvos okupacija. Tų pačių metų rudenį Kauno sporto rūmuose vyko visos Lietuvos mokytojų suvažiavimas. Jame dalyvavo ir mokytoja Jadvyga. Suvažiavimui baigiantis, ji kartu su didele mokytojų grupe susiorganizavo giedoti Lietuvos tautinį himną. Suskambėjo visa salė. Prezidiumas nežinojo, ką daryti. Vieni sėdėjo, o kiti stojosi. Kai kurie šio suvažiavimo dalyviai už savo aktyvumą net nukentėjo.

1941 m. vasario ld. Jadvyga buvo paskirta dirbti į Tauragės apskr. Tvaskučių pradinę mokyklą. Tvaskučiai – kaimas Šilutės rajone, 5,5 km į pietus nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna – Žemaičių Naumiestis, netoli teka Ašvos upelis. Gyvenimas nelepino, reikėjo daug rūpintis mokykla. Šaltą 1940-1941m. žiemą Jadvygos tėvelis Aleksandras padėjo aprūpinti mokyklą kuru. Tais pačiais metais jis sunkiai susirgo plaučių uždegimu ir jam teko gultis į Tauragės ligoninę. Tačiau prasidėjus karui, ligoninė buvo subombarduota ir labai sunkios būklės ligoniai buvo pervežti į Jurbarko ligoninę. Čia jis netrukus mirė ir buvo palaidotas 1941m. ten pat Jurbarke. Netekusi tėvo, Jadvyga su savo mama persikėlė arčiau jos tėviškės.

1942 m. rugsėjo l d. pradėjo dirbti Telšių apskr. Gedrimų pradinės mokyklos vedėja. Mokykla buvo ūkininko Pociaus Prano name. Ten dirbdama pergyveno mokyklos namo savininko bei jo vaikų tremtį į Sibirą.

1949 m. ištekėjo, todėl dėl šeimyninių aplinkybių vėliau teko dirbti net keliose mokyklose.

1949-1950 m. dirbo mokytoja Plungės miesto pradinėje mokykloje Nr.1 (prie dabartinės autobusų stoties, dabar jau jos nebėra).

1950 m. buvo paskirta Birėnų pradinę mokyklą vedėjos-mokytojos pareigoms, 1952 m. persikė dirbti į Selenių septinmetę mokyklą mokytoja, o 1954 m. vėl buvo paskirta dirbti Gedrimų septynmetės mokyklos mokytoja.

Buvo sunkūs laikai. Mokykloje reikėjo atlikti kapitalinį remontą. Tačiau noras dirbti, jaunatviškas optimizmas padėjo įveikti šiuos sunkumus. Jadvyga matė, kad ir kur bedirbtų, kaimo vaikams visur ji buvo labai reikalinga. Kadangi pati mokėjo groti akordeonu, todėl pravesdavo daugelį švenčių ir vakaronių mokyklose.

Nuo 1959 m. su šeima (vyru ir dviem sūnumis) apsigyveno Žemaičių Kalvarijoje. Nuo rugsėjo 1 d. dirbo pradinių klasių mokytoja, o taip pat dėstė lietuvių kalbą bei matematiką 5 klasėje, aukštesnėse klasėse muziką. Žemaičių Kalvarijoje Jadvyga išdirbo 14 metų iki pensijos. Išėjusi į pensiją dar 5 metus dirbo toje pačioje mokykloje. O ir vėliau pavaduodavo sergančius mokytojus.

Mokytoja Jadvyga Juodeikienė visą gyvenimą nuo pirmo iki paskutinio skambučio skiepijo mokiniams žinių troškimą ir meilę. Stengėsi perduoti vaikams kuo daugiau žinių, mokė atskirti gėrį ir blogį, ugdė vaikuose darbštumą ir pagarbą vyresniems. Ji buvo švelni ir atlaidi, bet kartu negalėjo pakęsti melo, apsileidimo, grubumo.  1998m. rugsėjo 18 d. mokytoja Jadvyga Juodeikienė palaidota senosiose gimtųjų Alsėdžių kapinaitėse.

Antanas Juodeikis